Tamsiais žiemos vakarais Šerlokas Holmsas paimdavo į rankas smuiką, prieidavo prie lango ir imdavo groti. Rami smuiko melodija pasklisdavo po Londoną ir nuo jos chuliganams sulinkdavo kojos o kišenvagiams nusileisdavo rankos. Bet labiausiai nepatenkinti būdavo prievartautojai...
***
Vienas antropologas kelerius metus gyveno laukinėje Afrikos gentyje, tyrė jos papročius ir gyvenimo būdą. Ir taip jau atsitiko, kad genties vado žmona pagimdė beveik baltaodį vaiką. Genties vadas išsikvietė antropologą ir jam tarė:
-Mano žmona pagimdė baltą vaiką. Aš žinau, kad esi jo tėvas. Todėl šiandien aš tave užmušiu.
-Palauk, - pertraukė antropologas, - tu juk turi bandą ožkų, ar ne?
-Taip, ir ką?
-Bet, nors visos ožkos yra baltos, viena iš jų yra juoda? Galima pagalvoti, kad tu jos tėvas!
-Gerai, - paniuro genties vadas. - Gyvenk. Tačiau niekam nepasakok apie ožkas.
***
Mergina gatvėje klausia vyruko:
-Atsiprašau, čia netoli gimdymo namai, gal žinote, kaip man į juos patekti?
-Na, - atsako vyrukas, - teks pasimylėti, kito būdo aš nežinau...
***
-Žmona restorane bara vyrą:
-Klausyk, aš mačiau, kaip tu čia ėjai iš tualeto, kaip tau ne gėda!!!
-O ką aš tokio padariau?
-Tu, eidamas čiupinėjai visų iš eilės oficiančių sėdynes!!!
-Ką tu, aš tiesiog rankas šluosčiausi...
***
Paskaita. Pirmame suole sėdinti studentė nuolat žiovauja. Tai pastebėjęs, profesorius klausia:
-Sakykite, kodėl jūs žiovaujate? Ar neišsimiegojote?
-Taip, aš vakar užmigau po dviejų...
-Tai kitą kartą eikite miegoti po vieno!










